vienturtis terminas, reikšmė

vienturt|is, ~ė dkt. (2) 1 vienturt|is, ~ė (2) vienas šeimoje (apie vaiką): Ji turėjo ~į sūnų 2 vienturt|is, ~ė dkt. (2) vienas vaikas šeimoje: Tai mano v., ~ėlis