vėrė terminas, reikšmė

vėr|ė (4) senovinis prietaisas durims varstyti: Durys su ~e verti, veria, vėrė
1. durti, smeigti: Iešmu v. Durklą vėrė tiesiog į širdį. Žuvį v. Vėrė juos ietimis.|prk.: Veriamas žvilgsnis. Jos balsas vėrė per širdį.
2. mauti, kišti: V. siūlą į adatą. V. skietą (į skietą).Ant siūlo v.
3. labai skaudėti, diegti: Šoną, galvą, ausis veria. Veriamas skausmas.
4. daryti (duris, langą ir pan.).|sngr.: Durys ėmė vertis. vėrėj|as, ~a dkt. (1) vėrimas (2) vėrimasis (1)