veja terminas, reikšmė

veja (4)
1. jauna žolė.
2. pievelė 1 vyti, veja, vijo
1. versti eiti ar bėgti, ginti, varyti: V. arklius. Vyk jį laukan. Veja iš namų. Siaubo vejamas bėgo.
2. iš paskos bėgant ar važiuojant, stengtis priartėti ar pagauti: V. žvėrį, stirną.|prk.: Vasarą darbas darbą veja(daug darbų).Bėda bėdą veja(daug bėdų).|sngr.: Šuo vejasi kiškį. ~ijimas (2) ~ijimasis (1) 2 vyti, veja, vijo
1. sukti (į kamuolį, ritę ar iš jų): Siūlus veja į kamuolį.
2. sukant gaminti (virvę): Vakarais pančius vejame.|sngr.: Vejuosi botagą.
3. sukti, krauti (lizdą): Vanagas lizdą veja medžio viršūnėje. vijėj|as, ~a dkt. (1) vijik|as , ~ė dkt. (2) vijimas (2) vijimasis (1)