užmačia terminas, reikšmė

užmač|ia (1) , užmačia (3 b )
1. menk. įnoris, noras, ketinimas: Priešo ~ias niekais paversti. Nieko neišeis, kvailos ~ios. Užėjo u., ir nebeperkalbėsi.
2. tarm. neganda: Gal u. kokia čia tave atnešė! U. kokia užpuolė ar kas, kad taip nesiseka. Lyg u. traukė ten eiti