užgulti terminas, reikšmė

užgulti, užgula, užgulė
1. kūnu užslėgti: Šuo kiškį užgulė.|prk.: Rūkas užgulė žemę.
2. palinkti, užsikvempti: Skaito, užgulęs knygą.|sngr.: Jis rašo, užsigulęs ant stalo.
3. užpulti, apnikti: Amaras daržoves užgula.
4. prk. apsunkinti, prispausti: Sunkus apmaudas užgulė širdį. Visi darbai mane užgulė. Užgultas vargų.
5. užkimšti (ausis, nosį): Nosis užgulta (nebegalima kvėpuoti).Man gerklę užgulė(užkimau).
6. šnek. imti smarkiai ką daryti, įnikti, sukrusti: Po švenčių reikės u. (imti pjauti). Mokytoja mokė užgulusi(spausdama).Prieš egzaminą jis užgulė knygas(ėmė smarkiai mokytis). už(si)gulimas (2)