užeiti terminas, reikšmė

užei|ti, ~na, užėjo
1. einant atsidurti už kokio nors daikto: Užėjo už medžių, ir nebemačiau.
2. einant užlipti: U. ant kalno.
3. trumpam užsukti, apsilankyti: Užėjo pas mus svečių. ~k į kambarį, į vidų.
4. einant užuolankomis, užstoti: ~k karvę nuo vasarojaus. Užėjo jam iš priekio, iš šono. ~k už akių ir pasakyk.
5. užslinkti: Saulė užėjo už debesies.
6. atslinkti: ~na lietaus. Užėjo debesis, rūkas.
7. užvažiuoti, užplaukti: Traukinys užėjo ant kitų bėgių. Laivas užėjo ant seklumos.
8. užlįsti, užsimauti: Kepurė vos ~na ant galvos.
9. užplūsti: Užėjo ant ledo vandens. Akys ašaromis užėjo. 10. ateiti (apie laiką): Užėjo naktis, žiema. ~na šalčiai. 1
1. kilti, prasidėti: Buvo užėję dantis gelti. Jam ~na pyktis. Kas tau užėjo, kad taip dūksti. 1
2. rasti, aptikti: U. medyje bites. 1
3. užklupti: Užėjo obuolius krečiant. 1
4. būti viršaus, likti pelno: Svorio dar kiek ~na. Jam ~na kelios kapeikos. 1
5. užželti, apaugti: Visa pieva karklais užėjo. 1
6. užgelti nuo šalčio: Tarpais ~na rankos, kojos. 1
7. šnek. nulenkti, papirkti: Pinigais ir patį velnią ~si. užėjimas (2)