už terminas, reikšmė

už- priešd. I. veiksmažodžių vediniai su juo žymi:
1. veiksmo kryptį už ko nors: užkišti, užkristi, užlįsti, užmesti.
2. veiksmo kryptį ant viršaus: uždėti, užkelti, užkloti, užlipti.
3. pasirodymą trumpam, darant vingį: užbėgti, užeiti, užnešti, užvažiuoti, užvesti.
4. kliūčių sudarymą, tarpo pašalinimą: uždaryti, užkalti, užkasti, užtverti, užversti.
5. veiksmą, einantį po kito veiksmo ar prieš jį: užgerti, užsigardžiuoti.
6. pakenkimą, pagadinimą: užduoti, užgaląsti, užšerti.
7. nuvarginimą, nužudymą, panaikinimą: užbučiuoti, užkapoti, užkutenti, užmušti, užtrypti.
8. išankstinį veiksmą: užparduoti, užpirkti, užprašyti, užsakyti.
9. veiksmą, duodantį naudą, uždarbį: uždirbti, užmazgoti, užravėti, užverpti. 10. ką nors dalijančią ribą: užbrėžti, užbristi, užpjauti. 1
1. mažybės veiksmą: užgaišti, užkąsti. 1
2. per ilgai užtrunkantį veiksmą (su sangrąžiniais veiksmažodžiais): užsibūti, užsikalbėti, užsisėdėti, užsižiūrėti. 1
3. pradžios veiksmą: uždainuoti, uždegti, užjuoduoti, užkaukti. 1
4. momentinį veiksmą: uždaužti, uždiegti, užrikti. 1
5. veiksmo galą: užaugti, užginti, užgyti. 1
6. individualios reikšmės veiksmą: užgauti, užstoti, užtekti, užtikti. II. daiktavardžių vediniai su juo žymi vietą, esančią už pamatiniu žodžiu reiškiamo daikto: užantis, užausis, užkalnė, užkrosnis, užmiestis, užsienis. III. daiktavardžiai su juo žymi iš veiksmo kilusį dalyką: uždarbis, užgaida, užmojis, užrašas, užtvara. IV. būdvardžiai su juo žymi turėjimą iš veiksmo einančių ypatybių: uždaras, užgaulus, užkilas, užmaršus