tupėti terminas, reikšmė

tupė|ti, tupi, ~jo
1. būti ant sulenktų visų (apie paukščius, vabzdžius) ar užpakalinių kojų: Višta tupi ant karties. ÄŒia kiškio ~ta.
2. laikytis ant visai sulenktų kojų (apie žmones): Privargo kojos betupint.
3. šnek. būti suimtam, uždarytam: Kalėjime t.
4. šnek. būti vietoje, neišeiti: Ko tu vis tupi prie stalo? Šalta, tupime viduje. Kas kam rūpi, tas ir ant liežuvio tupi ( flk. nuolat šneka). ~jimas (1)