švilpikas terminas, reikšmė

švilpikas (2)
1. zool. didokas kailinis urvinis graužikas (Marmota).
2. ryt. iš miltų ar bulvių ant rėčio ar tarkos susukamas kukulis švilp|ti, ~ia, ~ė
1. lūpomis, švilpine ar kuo kitu išpūsti garsą: Vaikas ~ia kieme. Fabrikas ~ia.
2. su garsu pūsti, skrieti: Vėjas ~ia medžių šakose. Kulkos ~ė pro šalį.
3. šnek. smarkiai ką daryti (mesti, bėgti, važiuoti, lėkti): ~k per tvorą tą pagalį. ~ia, pasikinkęs arklį, į miestą. ~ėjas, ~ėja dkt. (1) ~ikas , ~ikė dkt. (2) ~imas (2)