Terminų žodynas
| Tarptautiniai žodžiai
| Vardai, vardų reikšmės
| Pavardės
| Sapnininkas, sapnų reikšmės
| Vietovardžiai
širdis terminas, reikšmė
šir|dis, ~dies m. (3)
1. kraujo varomasis organas: Š. plaka, muša. Sveika, silpna, išsiplėtusi, aptukusi š. ~dies liga, yda.
2. to organo liga: ~dimi sirgti. Rūtas gerti nuo ~dies.
3. krūtinės vieta, pusė, kur yra tas organas: Griebtis už ~dies. Spausti prie ~dies. Rūtos šakelė prie tavo ~delės (d.) . Marti prie kojų, sesuo prie galvos, motušė prie ~delės (d.) .
4. siela, jausmas: Jautri, karšta, linksma, pikta š. Jauna š. Geros, teisingos ~dies. ~dies balsas. Š. prijaučia, žino, nerimsta, neleidžia. Širdį traukti, apvilti, užgauti. Kalbėti iš ~dies į širdį. Turėti širdį. Neturi ~dies man. Mušti gyvulį be ~dies. Smagu širdžiai, ~dyje. Sunku ant ~dies. Nuo ~dies nuslinko rūpestis, sunkumas. ~dimi klausyti, rašyti, mokėti. Pakelkime, sujunkime širdis! Š. kaip vaškas, geležis, akmuo (flk.) . ~delė - ne avelė, šieno nepaduosi (flk.) .
5. šnek. piktumas, pyktis, širdai: Užėjo, paėmė, užvirė š. Imti, turėti širdį ant ko. Visos širdys pranyks.
6. skrandis, gerklė kaip skonio (retai - kvapo) reflekso pamatas: Rūgštus pienelis širdį gaivina. Š. norėtų rūgšties, bet galvai negerai. Akys nori, š. nepriima. Apsalo š. nuo medaus. Bloga širdžiai. Širdį džiovina. Rėmuo degina (pjauna) širdį. Smarvė pykina širdį. Ant tuščios ~dies.
7. b. brangusis, mielasis, mylimasis: ~die mano! Motinėle, nemigau, š. mano, nemigau (d.) . Močiute ~dele! Eisiu aš pas motulę, eisiu aš pas ~delę (d.) . Vai yra yra trys audėjėlės, vai nėra nėra mano ~delės (d.) . Parein tėvelis, parein ~delė (d.) . ~dele, padirbėk už mane.
8. prk. centras, svarbiausia dalis: Vėl suplaks geležinė elektrinės š.
9. ppr. dgs. žr. čirvas. 10. kraujo varomojo organo pavidalo figūra: Atkaltė su ~dimi. Langinės su ~dukėmis. Iškepti ~džių. ~dele sudėti lūpas. 1
1. daigo vidurio lapeliai: Lapus nugraužė, tik širdys liko. Atžels rūtelė iš šaknų, o lelijėlė iš ~džių (d.) . ~delė užmegzta. Ant ~dies bloga (pikta) (verčia vemti). Ant ~dies gulėti(rūpėti).Atkala ~dimi (nenoromis).Atlapos ~dies(viską išsipasakojantis, dalijantis).Į širdį(patinkamas).Į širdį dėti(jaudintis).Į širdį dėtis (dėmėtis, jaudintis).Į širdį imti (jaudintis, rūpintis).Į širdį kristi (įkristi, pulti, įpulti)(patikti).Į širdį smegti (smigti, įsmigti, strigti, įstrigti) (dėmėtis, įsidėmėti).Iš (visos) ~dies(nuoširdžiai).Kietos ~dies(negailestingas).Lengvos ~dies(jautrus).Linksmos ~dies (gerai nusiteikęs).Minkštos ~dies (netaupus).Ne prie ~dies(nepatinka).Per širdį eiti (skaudinti).Per širdį pereiti (labai sujaudinti).Prie ~dies lipti(patikti;
pritikti).Suakmenėjusi š.(negailestingas).Š. apsalo (pasidarė labai linksma, gerai).Širdį atiduoti(pamilti).Širdį atverti(atvirai išsipasakoti).Š. bjaurisi (darosi šleikštu).Š. blogėja (blogsta) (verčia, norisi vemti).~dies dama(mylimoji).Š. dega(ima pyktis).Širdį dilginti (jaudinti).Širdį draskyti (kelti širdgėlą).Širdį ėsti(kelti rūpestį).Širdį gelia (gaila;
skaudu).Širdį glostyti(maloniai nuteikti).Širdį graužti(kelti nerimą, sielvartą).Š. iškrito(labai išsigando).Širdį išlieti(nuoširdžiai išsipasakoti).Š. kratosi (bodisi).~dyje laikyti(nuolat prisiminti).Širdį lenkti(stengtis pamilti, patraukti).Š. nepriima (nenori).~dyje nešioti (nuolat prisiminti).Širdį paėsti (perėsti)(labai įkyrėti, įsipykti).Širdį palaužti(palenkti į savo pusę;
prisiversti).Š. palengvėjo(pasidarė geriau).Širdį palengvinti(pasiguosti). Širdį parodyti (būti atviram, nuoširdžiam).Š. pyksta (supyko, užpyko, verčia vemti).Š. plyšta (pusiau) (ima gailestis).Š. plūsta kraujais (darosi skaudu, liūdna).Širdį prigraužti(gerokai įsipykti).Širdį rodyti (būti nuoširdžiam).Š. sąla (darosi malonu;
darosi silpna).~dyje sintėti (rūpėti).Širdį skauda (sopa) (gaila).Širdį skaudinti (kelti sielvartą).~dies skausmas (gailestis).Širdį sugelti(pasidaryti nemalonu).Širdį sugraudinti(nuliūdinti).Širdį suskausti(apimti, suimti gailesčiui).Širdį užduoti(užgauti, įskaudinti).Širdį užlaužti(prisiversti pamilti). Žiūrėk čirvas
1. kraujo varomasis organas: Š. plaka, muša. Sveika, silpna, išsiplėtusi, aptukusi š. ~dies liga, yda.
2. to organo liga: ~dimi sirgti. Rūtas gerti nuo ~dies.
3. krūtinės vieta, pusė, kur yra tas organas: Griebtis už ~dies. Spausti prie ~dies. Rūtos šakelė prie tavo ~delės (d.) . Marti prie kojų, sesuo prie galvos, motušė prie ~delės (d.) .
4. siela, jausmas: Jautri, karšta, linksma, pikta š. Jauna š. Geros, teisingos ~dies. ~dies balsas. Š. prijaučia, žino, nerimsta, neleidžia. Širdį traukti, apvilti, užgauti. Kalbėti iš ~dies į širdį. Turėti širdį. Neturi ~dies man. Mušti gyvulį be ~dies. Smagu širdžiai, ~dyje. Sunku ant ~dies. Nuo ~dies nuslinko rūpestis, sunkumas. ~dimi klausyti, rašyti, mokėti. Pakelkime, sujunkime širdis! Š. kaip vaškas, geležis, akmuo (flk.) . ~delė - ne avelė, šieno nepaduosi (flk.) .
5. šnek. piktumas, pyktis, širdai: Užėjo, paėmė, užvirė š. Imti, turėti širdį ant ko. Visos širdys pranyks.
6. skrandis, gerklė kaip skonio (retai - kvapo) reflekso pamatas: Rūgštus pienelis širdį gaivina. Š. norėtų rūgšties, bet galvai negerai. Akys nori, š. nepriima. Apsalo š. nuo medaus. Bloga širdžiai. Širdį džiovina. Rėmuo degina (pjauna) širdį. Smarvė pykina širdį. Ant tuščios ~dies.
7. b. brangusis, mielasis, mylimasis: ~die mano! Motinėle, nemigau, š. mano, nemigau (d.) . Močiute ~dele! Eisiu aš pas motulę, eisiu aš pas ~delę (d.) . Vai yra yra trys audėjėlės, vai nėra nėra mano ~delės (d.) . Parein tėvelis, parein ~delė (d.) . ~dele, padirbėk už mane.
8. prk. centras, svarbiausia dalis: Vėl suplaks geležinė elektrinės š.
9. ppr. dgs. žr. čirvas. 10. kraujo varomojo organo pavidalo figūra: Atkaltė su ~dimi. Langinės su ~dukėmis. Iškepti ~džių. ~dele sudėti lūpas. 1
1. daigo vidurio lapeliai: Lapus nugraužė, tik širdys liko. Atžels rūtelė iš šaknų, o lelijėlė iš ~džių (d.) . ~delė užmegzta. Ant ~dies bloga (pikta) (verčia vemti). Ant ~dies gulėti(rūpėti).Atkala ~dimi (nenoromis).Atlapos ~dies(viską išsipasakojantis, dalijantis).Į širdį(patinkamas).Į širdį dėti(jaudintis).Į širdį dėtis (dėmėtis, jaudintis).Į širdį imti (jaudintis, rūpintis).Į širdį kristi (įkristi, pulti, įpulti)(patikti).Į širdį smegti (smigti, įsmigti, strigti, įstrigti) (dėmėtis, įsidėmėti).Iš (visos) ~dies(nuoširdžiai).Kietos ~dies(negailestingas).Lengvos ~dies(jautrus).Linksmos ~dies (gerai nusiteikęs).Minkštos ~dies (netaupus).Ne prie ~dies(nepatinka).Per širdį eiti (skaudinti).Per širdį pereiti (labai sujaudinti).Prie ~dies lipti(patikti;
pritikti).Suakmenėjusi š.(negailestingas).Š. apsalo (pasidarė labai linksma, gerai).Širdį atiduoti(pamilti).Širdį atverti(atvirai išsipasakoti).Š. bjaurisi (darosi šleikštu).Š. blogėja (blogsta) (verčia, norisi vemti).~dies dama(mylimoji).Š. dega(ima pyktis).Širdį dilginti (jaudinti).Širdį draskyti (kelti širdgėlą).Širdį ėsti(kelti rūpestį).Širdį gelia (gaila;
skaudu).Širdį glostyti(maloniai nuteikti).Širdį graužti(kelti nerimą, sielvartą).Š. iškrito(labai išsigando).Širdį išlieti(nuoširdžiai išsipasakoti).Š. kratosi (bodisi).~dyje laikyti(nuolat prisiminti).Širdį lenkti(stengtis pamilti, patraukti).Š. nepriima (nenori).~dyje nešioti (nuolat prisiminti).Širdį paėsti (perėsti)(labai įkyrėti, įsipykti).Širdį palaužti(palenkti į savo pusę;
prisiversti).Š. palengvėjo(pasidarė geriau).Širdį palengvinti(pasiguosti). Širdį parodyti (būti atviram, nuoširdžiam).Š. pyksta (supyko, užpyko, verčia vemti).Š. plyšta (pusiau) (ima gailestis).Š. plūsta kraujais (darosi skaudu, liūdna).Širdį prigraužti(gerokai įsipykti).Širdį rodyti (būti nuoširdžiam).Š. sąla (darosi malonu;
darosi silpna).~dyje sintėti (rūpėti).Širdį skauda (sopa) (gaila).Širdį skaudinti (kelti sielvartą).~dies skausmas (gailestis).Širdį sugelti(pasidaryti nemalonu).Širdį sugraudinti(nuliūdinti).Širdį suskausti(apimti, suimti gailesčiui).Širdį užduoti(užgauti, įskaudinti).Širdį užlaužti(prisiversti pamilti). Žiūrėk čirvas