šėrė terminas, reikšmė

šėrė (4) žem. šėrimas, liuoba: Apeiti šėrę šerti, šeria, šėrė
1. duoti ėsti, liuobti: Arklius avižomis, šienu šeria. Kaip šersi, taip ir važiuosi (flk.) .|sngr.: Jis atėjo šeriantis (šėrimo laiku).
2. šnek. duoti, kirsti, rėžti, pilti: Šėrė arkliui botagu. Šeriamas arklys(rambus).|prk.: Taip šeria lietus(pila, lyja)!
3. šnek. smarkiai lėkti, eiti, važiuoti: Jei sveiki būsim, šersim į Vilnių. Pernakvojau ir šėriau tiesiai namo. šėrėj|as, ~a dkt. (1) šėrik|as , ~ė dkt. (2) šėrimas (2)