styra terminas, reikšmė

styra b. (4)
1. šnek. kas styrina: Greičiau styrink, styra!
2. šnek. sustirėlis: Ta s. vis sustirusi stir|ti, styra, ~o
1. darytis nelanksčiam, sukietėjusiam, stingti (ppr. nuo šalčio): Kailiniai nuo lietaus styra. Rankos nuo šalčio styra. Pradėjo s. sąnariai.
2. nešvarumais lipti, skresti: Po purvynus braidant, autuvas styra. ~imas (2)