striukė terminas, reikšmė

striukė (2)
1. lengvas puspaltis: Odinė s.
2. šnek. prasti reikalai, bėda: Užėjo s., nežino, kur dėtis.
3. ryt. žr. dalgelė striuk|iai dgs. (2) lietuvininkų šnekta, trumpinusi žodžius, vienbalsinusi dvibalsius. ~is , ~ė dkt. (2) tos šnektos žmogus striuk|is, ~ė dkt. (2) kas striukas: S. beuodegis(apie vilką) Žiūrėk {dalgelė}