stovėtis terminas, reikšmė

stovė|tis, stovisi, ~josi
1. būti reikiamą laiką, kol pasiekiama tam tikra kokybė - klojėtis, džiūti, bręsti, nokti: Linai lauke dar stovisi. Šienas daržinėje stovisi. Obuoliai, sūriai stovisi.
2. skirtis nuosėdoms, riebalams, stotis: Alus dar stovisi