stovėti terminas, reikšmė

stovė|ti, stovi, ~jo
1. būti stačiam: Sėskis, ko stovi. Šluota kampe stovi. Sėdimos ir stovimos vietos.
2. neiti, nejudėti, neveikti: Laikrodis stovi. Stovintis vanduo.
3. būti nedirbamam: Namie darbai stovi, niekas nedirba. Linai stovi neverpti.
4. atrodyti apsivilkus, tikti pasiūtam: Suknelė, švarkas gražiai stovi.
5. būti kur: Už upės stovi kaimas. Rietimai stovi sudėti skrynioje. Tegul stovi - daiktas valgyti neprašo. Jis stovi sargybą. Debesis ant (virš) miško stovi.|prk.: Tas vaizdas dar ilgai man akyse ~jo.
6. laikytis, tverti: Man drabužis ilgai nestovi (plyšta).Be cukraus uogos nestovi (genda). Kaip stovi (be jokio turto). ~jimas (1)