skuba terminas, reikšmė

skub|a (4) skubėjimas: Be ~os nusivilko apsiaustą. Per skubą sumaišė. Traukinio s. Greitosios ~os siunta. ~os darbas šuniui (flk.) skubė|ti, skuba, ~jo
1. stengtis spėti, greitai ką daryti: Visi dirba, skuba, nori greičiau baigti darbą.
2. greitai eiti, važiuoti: Skubu namo. Jis ~jo į pagalbą.
3. per greitai eiti (apie laikrodį): Laikrodis penkias minutes (penkiomis minutėmis)skuba. ~jimas (1)