seilė terminas, reikšmė

seil|ė ppr. dgs. (1) liaukų gaminamas burnoje ar snukyje skystis, vilgantis maistą: ~ių liaukos. ~ės driekiasi, varva, teka, bėga. S. iki žemės. Ant ~ės užeiti(į galvą minčiai ateiti).~es ryti (varvinti) (ko labai norėti;
tykoti) seil|ius, ~ė dkt. (2) kam nuolat bėga seilės, kas apsiseilėjęs