sėda terminas, reikšmė

sėd|a (4) ryt. saulės sėdimas, saulėlydis: Saulė jau arti ~os. Parėjo namo prieš saulės sėdą sėsti, sėda, sėdo
1. užimti sėdimą padėtį: Prašom s. Sėdo po medžiu. S. už (prie) stalo, ant suolo. Sėsk, būsi svečias. Sėdau į stakles, vis dainuodama (d). |prk.: Karalius sėdo į sostą(pradėjo valdyti).|sngr.: Į kėdę sėstis. Aš sėdaus į saulę, o jis nuėjo į paunksnį.
2. užimti vietą (ppr. važiuojant): S. į traukinį, į laivą. S. į ratus. S. į kalėjimą.
3. lipant užsėsti ar nusėsti: Sėdo ant arklio, nuo arklio. Sėdo raitas ir išjojo. Sėdo į balną, iš balno.
4. leistis: Saulė sėda į debesį.
5. grimzti: Sausuose smiltynuose ratai sėda lig stebulių.
6. slūgti: Pelkėse vanduo jau pradėjo s.
7. gulti, nusistoti: Drumzlės sėda ant dugno. Dulkės sėda ant grindų.
8. sunktis, gertis: Prasta oda, kad vanduo kiaurai sėda. Dažai sėda į medį.
9. prk. užsipulti, kibti: Ant jo visi sėda.|sngr. sėdimas (2). sėdimasis (1)