rikiuotė terminas, reikšmė

rikiuot|ė (2)
1. sustatyta, surikiuota žmonių, ppr. kareivių, taip pat kovos mašinų eilė: Stovi kareiviai ~ėje. Žygio, kautynių r. Tankinė, skleistinė r. ~ės sparnas. Suiro visa r.
2. išsirikiavimas: Mokosi ~ės|prk.: Išeiti iš ~ės(nustoti veikti, sugesti)