riekė terminas, reikšmė

riek|ė (4)
1. valgyti atriektas duonos ar pyrago gabalas: Atriekė riekę per visą kepalą. Storą riekę aptepė sviestu. Atriektos ~ės nebeprilipdysi (flk.) .
2. žemd. plūgo verstuvo atpjauta nesubyrėjusi žemė: Gražiai plūgas ~es guldo riek|ti, ~ia, ~ė
1. pjauti nuo kepalo riekę: Duonos ~iamasis peilis. Neskani duona svetimu peiliu ~ta (flk.) .
2. arti, versti vagą: Pūdymą r. Tai gražiai ~ia plienelio noragėliai (d.) . ~ėjas, ~ėja dkt. (1) ~imas (2)