riba terminas, reikšmė

rib|a (4)
1. erdvės ar laiko tarpų skiriamoji vieta;
siena: Šalies, krašto ribos. Galutinė, aiški r. Žinomas už Lietuvos ~ų.
2. leidžiamoji norma, paskutinis laipsnis: Svorio, stiprumo r. Viskam yra ribos. Padorumo ribos. Džiaugsmui nebuvo ~ų.
3. mat. pastovusis dydis, prie kurio artėja kintamasis dydis, priklausomas nuo kito kintamojo dydžio ribė|ti, riba, ~jo
1. mirgėti: Lekia, tekiniai tik riba. Žvaigždės danguje ~te riba.
2. raibuoti: Akyse riba.
3. ribuliams darytis, ribuliuoti: Vanduo nuo vėjelio ~jo. ~jimas (1)