pulti terminas, reikšmė

pulti, puola, puolė
1. leistis žemyn, kristi: Nuo žirgo, iš medžio p. Puolė ant kelių prieš tėvą. Aukštai šoksi - žemai pulsi (flk.) .
2. staiga imti ką daryti (bėgti, dirbti ir kt.): Ji puolė prie durų. Puolė pro vartus. Puopla į glėbį. Puolė daržų ravėti. Puola šen, puola ten - niekur nėra.
3. šokti, norint įveikti: P. priešą. Puolamosios kautynės. Mūsų komanda visą laiką puolė.
4. kibti, apnikti: Karves bimbalai puola. Visokios ligos puola žmogų. Musės puola duoną.
5. kaltinti: Nematęs negali žmogaus p.
6. prk. mažėti, slūgti: Šaltis, karštis, kainos puola.
7. prk. morališkai smukti: Puolęs žmogus.
8. smegti, slėgtis: Miltai, duona, sniegas puola. ^ Puolamoji liga (nuomaris). puolik|as , ~ė dkt. (2) puolimas (2)