protas terminas, reikšmė

prot|as (2)
1. aukščiausias pažintinės veiklos laipsnis;
mąstomoji, protaujamoji galia;
sąmoningo, išmintingo veikimo pagrindas: ~o darbas, jėga.
2. žmogaus sugebėjimas mąstyti, suprasti, išmanymas: Šviesaus, didelio ~o žmogus. Jo p. lyg mažo vaiko. Su ~u dirba. Šaukštu ~o neįkrėsi (flk.) . Svetimu ~u negyvensi (flk.) . Daug pinigų, maža ~o (flk.) .
3. galvos smegenų veikla: Viso ~o žmogus. ~o(psichinė)liga.
4. prk. žmogus kaip protautojas: Didžiausieji žmonijos ~ai. ^ ~o dantis(vėliausiai dygstantis dantis). Į ~ą ateiti(pasidaryti protingam).Iš ~o eiti (išeiti, kraustytis, išsikraustyti)(netekti sveiko galvojimo).Iš ~o išvaryti(susukti galvą;
paversti bepročiu).~o netekti (nustoti)(išprotėti).~ą pamesti(apkvaišti, išprotėti).~ą sumaišyti(sukvailinti).P. susimaišė(išprotėjo)