prieštaravimas terminas, reikšmė

prieštaravim|as (1)
1. -> prieštarauti (veiksmas).
2. mintis ar teiginys, nesutinkantis su kitu: Patekti į ~us. Liudytojų parodymų ~ai.
3. ppr. dgs. fil. priešybių vienovė ir kova kaip raidos šaltinis: Išoriniai, vidiniai ~ai. Atskleisti, įveikti ~us Žiūrėk {prieštarauti}