nustovėti terminas, reikšmė

nustovė|ti, nustovi, ~jo
1. galėti stovėti: Arklys nenustovi, nori lėkti. Ji pavargo, nebegalėjo n. ant kojų.
2. nuvarginti stovint: Kojas ~si bestovėdamas.
3. stovint išgadinti: Vanduo javus ~jo. ~jimas (1)