nurėkti terminas, reikšmė

nurėk|ti, ~ia, nurėkė
1. šaukiant neleisti kalbėti: Jam nedavė nė pakalbėti, visi tik nurėkė.
2. rėkiant pabarti: Aš jį ir pabaru, ir papeikiu, o kartais ir ~iu. ~imas (2)