mirti terminas, reikšmė

mirti, miršta, mirė
1. nustoti gyventi: M. nuo ligos, nuo žaizdų, iš bado. Senatve m. Bitės miršta, jei maisto neturi. Mirsi, o darbų nebaigsi (flk.) . Mirsiu - neužmiršiu.
2. būti prie mirties, merdėti: Jau mirštantį išvežė į ligoninę. Tokią sriubą ir mirdamas gali valgyti(labai gardi).
3. būti ištiktam priepuolio, alpti: Nuomariu m.
4. prk. nustoti buvus, pranykti: Miršta senasis pasaulis.
5. prk. labai ko norėti, būti apimtam stipraus noro, kokio jausmo;
netverti: Miršta saldimo. M. iš piktumo. Badu m.(labai norėti valgyti).Dėl skatiko m. (būti labai šykščiam). mirimas (2)