mėčiotis terminas, reikšmė

mėčio|tis, ~jasi, ~josi
1. -> mėčioti.
2. neturėti pastovios vietos: Vienoje vietoje nepabūva, ~jasi.
3. būti ne vietoje padėtam, numestam, mėtytis: Branktas ganykloje ~jasi.
4. persimesti, sukinėtis: Lentos džiūdamos ėmė m.
5. būti išrankiam: ~jasi, bet ko nepaduosi. ~jimasis (1) Žiūrėk {mėčioti}