išmušti terminas, reikšmė

išmušti, išmuša, išmušė
1. ištrenkti smūgiu: I. iš rankų ginklą.
2. nugalint kautynėse išvaryti: I. priešus iš miesto.
3. išžudyti: Per karą išmušė daug vyrų.
4. išdaužti: I. dantį, langą. I. dalgiui ašmenis.|sngr.: Vaikas išsimušė dantį.
5. iškapoti: Ledai išmušė vasarojų.
6. daugelį sudaužyti: I. stiklines.
7. išdaužyti, išskirstyti: I. šieną iš pradalgių. I.(išplakti, suminkštinti)mėsą.
8. išduobti, išdrembti: I. duobę kelyje.
9. nuskambinti: Laikrodis išmušė tris. 10. iškalti, išklijuoti: Kajutės išmuštos veltiniu. 1
1. pasirodyti, iškilti, išsiveržti į viršų: Mane išmušė prakaitas.|sngr.: Kraujas išsimušė pro burną. Išsimušė ugnis pro kaminą. 1
2. išvesti (iš kelio, pusiausvyros): Tie žodžiai išmušė jį iš pusiausvyros.|sngr.: Išsimušėme iš kelio, iš teisingos krypties. išmušimas (2)