išmirkyti terminas, reikšmė

išmirkyti, išmirko, išmirkė prž. išmirkti 2: Išmirkė silkes, kad nebūtų tokios sūrios. išmirkymas (1) išmirk|ti, ~sta, ~o
1. vandenyje būnant suminkštėti: ~usi duonos pluta. Molis per daug ~o. Linai jau ~o.
2. vandenyje būnant pasidaryti nesūriam: Silkės ~o. ~imas (2) Žiūrėk: [ išmirkti 2 ]