išmintis terminas, reikšmė

išmint|is, ~ies m. (3 b ) turėjimas patirties, supratimo ar mokslo ir sugebėjimas taikyti juos praktikoje, išmanymas, protingumas: Jis turi daug ~ies. Dažnai (su) sermėga apsivilkus vaikščioja tikroji i. (flk.)