išlavinti terminas, reikšmė

išlavin|ti, ~a, ~o
1. išmiklinti: I. pirštus.
2. išmokyti, išprusinti: I. mokinius.|sngr.: Išsilavinęs žmogus. ~imas (1) : Proto ~imas.|sngr.: Vidurinis, aukštasis išsilavinimas