išdidus terminas, reikšmė

išdi|dus, ~di (4)
1. jaučiantis savo vertumą, pranašumą: Ji buvo graži ir ~di.
2. žiūrintis į kitus su panieka, išpuikęs, puikus: Jis labai i., ne su bet kuo kalba. ~dybė (1) ~dumas (2) ~džiai prv.: Jis ėjo, ~džiai pakėlęs galvą