išbūti terminas, reikšmė

išbūti, išbūva, išbuvo
1. kurį laiką išgyventi, išdirbti: Jis mieste išbuvo trejus metus. Vienoje vietoje jis negali ilgai i.
2. išstovėti, išgulėti: Linai jau išbuvo, laikas rinkti.|sngr.: Vynas gerai išsibuvęs.
3. iškęsti, ištverti: Taip karšta, kad negalima i.
4. šnek. atsikratyti, išgyvendinti: Išbuvom jį iš čia. Žentas skolas išbuvo(atsiteisė).|sngr.: Kada jis išsibus savo skolas?
5. šnek. kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Arkliai javus išmynė išbuvo.|sngr.: Išsiplūdo išsibuvo. išbuvimas (2)