išbrukti terminas, reikšmė

išbruk|ti, išbruka, ~o
1. išvaryti, išgrūsti: Išbruk vaikus į lauką.|sngr.: Avys išsibruko(išsibrovė)iš tvarto.
2. išbraukti (linus), išplūkti.|sngr.: Linus patys išsibruksime. ~imas (2)