išbraukyti terminas, reikšmė

išbraukyti, išbrauko, išbraukė džn. išbraukti:
1. I. šluota palietą vandenį.
2. I. nereikalingus žodžius iš teksto. išbraukymas (1) išbrauk|ti, ~ia, išbraukė
1. braukiant pašalinti: Išbrauk tas išėdas iš geldos.
2. perbrėžti plunksna, išrašyti: Išbraukė iš sąrašo perskaitytas knygas.|sngr.: Išsibraukti iš draugijos.
3. išvalyti spalius iš pluošto, išplūkti: I. linus.|sngr.: Linus patys išsibraukėme.
4. šnek. greitai išvykti: Išbraukėme iš Vilniaus. ~imas (2) Žiūrėk {išbraukti}