išbjauroti terminas, reikšmė

išbjauro|ti, ~ja, ~jo
1. padaryti bjaurų, išterlioti: Vaikai staltiesę ~jo.|sngr.: Kur taip išsibjaurojai?
2. iškoneveikti, išdergti: ~jo, išdergė žmogų.|sngr.: Išsibjaurojo, išsiplūdo. ~jimas (1)