išbėga terminas, reikšmė

išbėg|a (1) galėjimas bėgti, išbėgimas, greitis: Arklys geros ~os išbėg|ti, ~a, ~o
1. pasišalinti: I. iš kambario.
2. greitai išeiti: Visi ~o į vakarėlį.
3. ištrūkti, pasprukti: I. iš nelaisvės.
4. ištekėti, išvarvėti: Kibiras kiauras, vanduo ~o.
5. išsilieti per kraštus: Viralas ~o.
6. šnek. labai išaugti, ištįsti: Jis dar jaunas, tik toks ~ęs. Berželiai ~ę į aukštį. ~imas (2)