inercija terminas, reikšmė

inercij|a (1)
1. fiz. kūnų savybė nekeisti savo pirminės būsenos (stovėti ar judėti), kol pašalinė jėga jų neveikia: ~os dėsnis. Judėti iš ~os.
2. prk. neveiklumas, ne rangumas, tingumas, nejudrumas