imti terminas, reikšmė

imti, ima, ėmė
1. stverti, čiupti rankomis ar kokiu įrankiu: I. rankomis (į rankas) peilį, knygą. Valgių rankomis neimk.
2. gauti, įgyti: Kad duoda, tai ir imk. Algą i. Iš kur imti pavyzdžiai?
3. valyti (derlių): Rugius, daržoves i. Medų i.(kopti).
4. vesti (žmoną): I. žmoną. Jis jos neims.
5. pirkti: Tų paltų niekas neima.
6. parduodant prašyti (kainos): Kiek imi už tą gyvulį?
7. reikalauti: Ta žemė daug mėšlo ima.
8. šaukti, mobilizuoti: I. naujokus į armiją.
9. pjauti, rėžti, kirpti: Dalgis, peilis, žirklės gerai ima. 10. traukti į save;
dažyti: Drabužis dulkes ima. Tie dažai gerai ima. 1
1. įtemptai ką nors daryti, stengtis: Arkliai smarkiai ima(traukia, veža).I. prie darbo(spausti).|sngr.: Vaikai imasi prie mokslo (uoliai mokosi). 1
2. pradėi: I. pasakoti. Ima skaudėti. ėmė verkti, juoktis. 1
3. pradėti jausti ką: Ima baimė, juokas, pyktis, miegas. 1
4. su kitu veiksmažodžiu bei jungtuku "ir" žymi veiksmo staigumą, netikėtumą: ėmė ir pasakė. Ima ir atsidaro durys. ėmėj|as, ~a dkt. (1) : Laikraščio ė. ėmik|as, ~ė dkt. (2) : Rugių ~ė(darbininkė, rišanti pėdus paskui pjovėją). ėmimas (2) : Javų ė. nuo lauko(valymas)