gūra terminas, reikšmė

gūra b. (1) šnek. didelis, linktelėjęs žmogus gur|ti, gūra, ~o
1. irti, griūti, trupėti: Trobelė gūra. Sena duona gūra.
2. prk. glebti, tižti, silpti: Silpnas arklys greit gūra. Vėjas gūra(silpnėja). ~imas (2)