gulti terminas, reikšmė

gulti, gula, gulė
1. užimti gulimą padėtį;
eiti ilsėtis: Tai gula, tai sėda. G. į lovą. Gulamas laikas.|sngr.: Gulkis ant šono.
2. susirgti: Trečia diena kaip jis gulė.
3. svirti, linkti prie žemės (apie javus, žolę): Rugiai gula.
4. sėsti, leistis (apie krintančius daiktus): Dulkės gula ant stalo.
5. spausti, mygti: Negulk ant pjūklo - sunku traukti.|prk.: Visi rūpesčiai gula ant manęs.
6. apnikti, apspisti: Strazdai gula į vyšnias.
7. slinkti, eiti: Debesys gula iš vakarų. ÄŒia gula ir kelia(nuolat esti). gulim|as (2) gulimasis (1)