gulėti terminas, reikšmė

gulė|ti, guli, ~jo
1. visu kūnu būti ant ko horizontalioje padėtyje, virtėti: Jis guli lovoje, ant sofos. Šuo guli ant žemės. Piemuo guli ant pilvo. ~si - nieko neturėsi (flk.) . Rugiai guli kaip patalas(audros priplakti).
2. nakvoti: Kur mieste ~si?
3. sirgti: Jis jau seniai guli. ~jau strėnomis.
4. turėti vietą, būti kur (apie daiktus): Knyga guli ant stalo. Laukuose dar vanduo guli. Vietoje ~damas, ir akmuo apželia (flk.) .
5. laikytis prigludusiam: Nauji drabužiai jam prastai guli. Plaukai lygiai guli(nesišiaušia). ~jimas (1)