galva terminas, reikšmė

galv|a (3)
1. viršutinė (žmogaus) ar priekinė (kito gyvūno) kūno dalis: Pasukti galvą Skauda galvą (g.). Peržvelgė jį nuo ~os iki kojų(visą).Eina plika galva(be kepurės).Visa galva aukštesnis.
2. šnek. atskiras žmogus: Šeimynos yra septynios galvos.
3. prk. protas, išmanymas;
mintis: Reikia ~os tokiam darbui. Neišneša g. Neišeina iš ~os tas įvykis. Šovė į galvą ten nueiti. Vyras su galva(gudrus).Kas ~oje, tas ir ant liežuvio (flk.) .
4. vyresnysis, viršininkas: Šeimos g. Valstybės g.
5. apvalus koks daiktas;
apvali storesnė daikto dalis;
viršūnė, viršus: Kopūstai suka galvas. Aguonos g. Linų galvos. Šaukšto, grėblio, kirvio g. Kojinės g.(pėda)prakiuro. Šonkaulio, šlaunikaulio g. (anat.) . Jau žolė kiša galvą (dygsta). Ant ~os lipti (grūstis, spraustis).Aukštai galvą nešti(didžiuotis).Be ~os palikti (netekti proto).G. ant pečių(dar gyvas).G. apsisuko(nežino ką daryti;
paklydo).Galvą baladoti (birbinti, dūgzti)(neduoti ramybės). ~omis eiti(šėlti).Galvą ėsti (graužti) (priekaištauti, krimsti).Galvą guldyti(gyvybe garantuoti;
gyvybę aukoti).Galvą išbaladoti (išbalzginti, išūžti)(privarginti kalbomis, triukšmu).Galvą išėsti(prikankinti).Galvą kasytis(galvoti nežinant, ką daryti).Galvą kraipyti(stebėtis;
abejoti).Galvą laužyti(įtemptai galvoti).Galvą lenkti(teikti pagarbą).Galvą maišyti (klaidinti).~oje maišytis (netekti proto).G. neneša(neišmano). ~os neskauda (nesopa)(nerūpi).Galvą nukabti(nusiminti).Galvą nulenkti(paklusti;
nusižeminti).Galvą nutrūkti(nueiti, nusibelsti).Galvą lankstyti(sveikinti;
žemintis).Galvą padėti (paguldyti, pakloti)(žūti).Galvą pakelti(pasijusti tvirčiau).Galvą pa(si)krapštyti(pagalvoti).Galvą pamesti (netekti nuovokos).G. pramušta (pradaužta)(labai nori ko, labai domisi kuo).Galvą priglausti (kur)(gyventi).Galvą prikaisti (prikišti)(žūti).Galvą purtyti(nesutikti).Galvą sukti (įtemptai galvoti;
stengtis įkalbėti;
neduoti ramybės;
vilioti).Galvą sumaišyti(sukvailinti).Galvą susukti(atminti nuovoką).Galvą trūkti(išdykauti).Galvą turėti(būti supratingam, gudriam).~oje turėti(atminti).Į galvą ateiti (durti)(kilti minčiai).Į galvą dėtis(dėmėtis;
jaudintis).Į galvą eiti (svaiginti).Į galvą imti (įsidėti)(susirūpinti).Į galvą lįsti(kilti mintyje;
duotis išmokti).Į galvą mušti(svaiginti).Į galvą pulti(pamišti).Į galvą sėsti(svaiginti).Į galvą smegti (smigti) (gerai dėmėtis).Į galvą šauti(staiga sugalvoti).Iki gyvos ~os(iki mirties).Iš ~os(atmintinai).Iš ~os eiti (išeiti, išsikraustyti)(išprotėti).Iš ~os išdulkėti (iškristi, išrūkti, išmesti)(užmiršti).Iš ~os išvaryti(paversti bepročiu).Kas (labai, ne)(kam)~oje (nerūpi).Po(kieno)~os(kam mirus).Prie(kieno)~os(gyvam esant). Stačia galva(kūlvirsčiomis).Už ~os grobstytis (stvertis)(labai jaudintis;
nežinoti, ką daryti)