duobė terminas, reikšmė

duob|ė (4)
1. iškasta ar įdubusi vieta: Gili d. Į duobę įkrito. ~ėje užgriuvo. Aš jam kalną pyliau, jis man duobę kasė (flk.) .
2. įdubimas: Akių duobės. Veido ~elė, ~utė. Smakro ~ukė.
3. tam tyčia iškasta vieta daržovėms laikyti, rūsys: Bulvių d.
4. prie krosnies vieta žarijoms sužerti.
5. tam tyčia iškasta vieta linams džiovinti.
6. prk. kapas. ^ Oro d. ( av. retesnio oro vieta atmosferoje)