drebėti terminas, reikšmė

drebė|ti, dreba, ~jo
1. būti apimtam krečiamų judesių, virpėti, purtėti: D. iš šalčio, iš baimės. Šaukia, kad net langai dreba. Dreba kaip epušės lapas. Jauni šoka - žemė dreba, seni šoka - dantys kleba (flk.) . Jo balsas dreba. Širdis ~jo apmaudu.
2. prk. bijoti, baimintis.
3. prk. perdėtai šykštauti, gailėti: Dreba dėl skatiko. ~jimas (1) : Žemės ~jimas