degti terminas, reikšmė

degti, dega, degė
1. būti ugnies veikiamam, nykti ugnyje, liepsnoti: Sausos malkos gerai dega. Degamosios dujos. Laužas dega. Nedegamas stogas.
2. kurti ugnį, žiebti: D. degtuką. D. žiburį.
3. švytėti, šviesti: Dabar visur elektra dega. Visas dangus degė auksu.
4. būti karštam, įkaitusiam: Žemė įkaitusi, net dega. Deganti arbata, košė.
5. vysti, džiūti nuo saulės: Vasarojus baigia d. Tokia kaitra, kad žolė dega.
6. svilti, skrusti: Sklindžiai dega.
7. deginant stiprinti, kietinti: Puodžius puodus dega. Degtos plytos.
8. degimu gaminti: D. degutą, kalkes.
9. tamsėti nuo saulės (apie odą): Ji (ją) labai greit dega - tuoj ruda. 10. kaistant gesti, pūti: Šlapias suvežtas šienas dega. 1
1. aštriai justi: Nuo pipiro net burna dega. Skruostai dega nuo šalčio. Batuose kojos dega. 1
2. prk. būti skubiai atliktinam, aktualiam: Dega laukų darbai. Atsakyti į degamuosius klausimus. 1
3. prk. stipriai jausti (gėdą, pyktį ir pan.): D. iš gėdos. D. neapykanta. 1
4. prk. nerimti, nestygti: Jis tik dega lėkti. degėj|as, ~a dkt. (1) degik|as, ~ė dkt. (2) : Plytų ~ai. degimas (2)