dantis terminas, reikšmė

dant|is, ~ies v. (4)
1. kaulinis organas maistui kramtyti: Viršutiniai, apatiniai, krūminiai, priekiniai, iltiniai, pieniniai dantys. Blaškosi kaip dantį geliamas. ~imis kalenti (nuo šalčio).Ištraukti, išmušti dantį. ~is rakinėti.
2. įnagio, įrankio, detalės (grėblio, šakių, pjūklo, rato, žeberklo, šukų ir pan.) smaili dalis. Ant ~ų imti (apkalbėti;
rieti).Ant ~ų nešioti (išjuokti).Ant ~ies užpilti(kiek išgerti).Dantį atkąsti(nieko nepešti;
prarasti įkarštį).Dantį galąsti (ant ko)(pykti).Dantį griežti(pykti, kerštauti).~is išbarstyti (primušti).~imis iškalenti (kurį laiką drebėti bijant).~is kabinti į sieną (neturėti ko valgyti).~is kaišioti (juoktis).~is laidyti(plūsti).~ų neišdegti (nieko negauti).D. nesiekia ~ies (labai dreba).~is padėti (padžiauti)ant lentynos(badauti).~is prikąsti (nutilti, tylėti).~is rodyti (šaipytis, juoktis).~is sukandus (kantriai, įtemptai).~is užrišti (nutildyti). Iki ~ų (smarkiai)apsiginklavęs. Išvirkščiais ~mis (nenoromis)valgo. Per ~is traukti (traukyti, patraukti) (pajuokti, pašiepti).Pro ~is sunkti(piktai tarti).Sausais ~imis (nevalgęs).Už ~ų kliūti(apkalbėti).Už ~ų laikyti liežuvį(paslapties nepasakoti)