burna terminas, reikšmė

burn|a (3)
1. ertmė tarp lūpų ir gerklės: B. pilna dantų. Kalba pilna burna(valgydamas).Kieno b. karti, tam ir medus nesaldus (flk.) .
2. veidas: Burną prausia. Šlakuota b. Iš ~os gražus.
3. prk. šeimos narys: Mes buvom septynios burnos.
4. prk. stiklelis svaigalų: Nuo vienos ~os (~elės) galva pradėjo suktis.
5. prk. priekinė ko nors (arpo, naginių ir kt.) dalis. Burną aušinti(be reikalo kalbėti).Burną laikyti(tylėti).Burną paleisti(plūsti).Burną pričiaupti (pritilti).Burną užimti (užkimšti, užkišti) (priversti tylėti).Iš rankos į burną(kas uždirbama, tuoj pravalgoma).Pilna burna(sočiai).Pilna (plačia, visa) burna(laisvai, be baimės)kalbėti. Puse ~os(neaiškiai, užuominomis, bijant)kalbėti, prasitarti