bėga terminas, reikšmė

bėga (4) žr. bėgsena bėg|ti, ~a, ~o
1. greitais žingsniais, šuoliais judėti, lėkti: Kiškis ~a per lauką. B. šuoliais. Visą kelią ~au.
2. greitai eiti, skubėti;
apsukriai darbuotis, triūsti: ~i ~i apie tuos gyvulius.
3. pasitraukti, vengiant kokio nemalonumo, sprukti: B. iš nelaisvės, iš namų, iš mokyklos.
4. eiti, slinkti (apie laiką): Metai ~a.
5. tekėti, sroventi: Upė srauniai ~a.
6. lietis, plūsti: Ašaros, kraujas ~a. Nosis ~a(varva snarglys).Prakaitas ~a per veidą. Viralas ~a. Puodas (per viršų)~a. Stogas ~a (kiauras).
7. irti: ~a kojinės akys.
8. tirpti, nykti: Sniegas ~a. Kelias ~a(tirpsta sniegas). Netoli ~ęs(nedaug tesiskiriantis, panašus). ~imas (2)